Rugpjūčio 22 d. rytas dalies Butrimonių,  Jančiūnų, Dailidžių  ir  kitų aplinkinių kaimų gyventojų prasidėjo neįprastai. 48 asmenų grupė išsiruošė į vienos dienos išvyką po Dzūkiją. Šią kelionę, įgyvendindamas projektą ,,Pažinkime vieni kitus keliaudami“, organizavo Butrimonių bendruomenės centras. Projektą rėmė Šalčininkų rajono savivaldybė (2020 m. liepos 22 d. sutartis Nr. GS (9.3.2)-377  pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenės veiklos stiprinimo 2020 metų veiksmų plano įgyvendinimo 1.1.5 priemonę ,,Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.

Ankstų rytą išvykos dalyviai jau kopė į Merkinės piliakalnį ir dairėsi į atsivėrusią  nuostabią gamtos  vaizdų panoramą: lėtai tekantį Stangės upelį, Nemuno ir Merkio santaką, rūke skendinčius Dzūkijos šilus. Gidė Julija papasakojo apie  Merkinės pilį, kuri rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta 1377 metais. Pasidžiaugę ankstaus ryto grožiu iškylautojai nusileido nuo piliakalnio ir vyko į  Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centrą. Visų centro kieme laukė šios įstaigos specialistas ir patraukliai papasakojo apie Dzūkijos gyventojų tradicijas, papročius, verslus bei pakvietė apžiūrėti muziejaus ekspoziciją.

Iš Merkinės kelionės dalyviai vyko į Panaros pilnų namų bendruomenę, kurią prieš kelis  dešimtmečius įkūrė  kunigas V. Rudzinskas. Panaros bendruomenėje pagalbos ieško žmonės, kurie ryžtasi atsikratyti priklausomybių. Apie bendruomenės veiklas, ekologinį vaistažolių ūkį maloniai sutiko papasakoti bendruomenės vadovas  Laimomas Mituzas. Palinkėję stiprybės ir dvasios ramybės keliautojai vėl leidosi į kelionę.

Netrukus jau visi galėjo gėrėtis Liškiavos puikaus barokinio dominikonų vienuolyno ansamblio pastatų grožiu. Visus sužavėjo nuostabi Švč. Trejybės bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1703 m. Stebino ir bažnyčios dekoras, septynių altorių ir sakyklos ansamblis, Dievo Motinos paveikslas, dengtas sidabro apkaustu. Muziejuje  buvo galima apžiūrėti XVII-XVIII a. liturginio paveldo ekspoziciją.

Atvykę į Druskininkus išvykos dalyviai pateko į neįprastą miesto šurmulį – buvo švenčiamas atsisveikinimas su vasara, todėl meniškoje Vilniaus alėjoje buvo gausu šventės dalyvių, amatininkų krautuvėlių. Netrūko besidžiaugiančių Druskonio ežero pakrantės panorama, buvo daug norinčių paragauti mineralinių šaltinių vandens, keltis lynų keliu per Nemuną, stebėti maudynes putų jūroje …

Artėjant saulėlydžiui jau  grįžta į Butrimonis. Bendruomenės narius sustiprino buvimas kartu, visi džiaugėsi daugiau sužinoję apie  Dzūkijoje puoselėjamas tradicijas, todėl sustiprėjo ryžtas  savo gyvenamojoje vietovėje toliau bendradarbiaujant seniūnijos, švietimo ir kultūros įstaigoms stiprinti bendruomenių centrų veiklą, burti gyventojus ir puoselėti savitas mūsų krašto tradicijas.